iškirma

ìškirma sf. (1) kas iškirmijęs: Šįmet žirniai vienos ìškirmos (visiškai sukirmiję) Vvr. Ìškirmos obulai Šts. Iškirmas žmonims, o grūdus ponai pasidalijo Šts. Tokių iškirmų (sukirmijusių grybų) prisirinkęs, nė kur dėti Krt. Ką tu beįkąsi, kad tavo dantys – vienos ìškirmos! Vvr.